- kėlinėti
- kėlinė́ti, -ė́ja, -ė́jo NdŽ iter. dem. kelti; budinti, žadinti: Kelkis, kad jau daugiau tavęs nereikt kėlinė́t Tvr.
Dictionary of the Lithuanian Language.
kėlinėti
Look at other dictionaries:
iškėlinėti — iter. dem. iškelti; iškilnoti į kitą vietą: Ponai žmones iškėlinėjo [iš ūkių] Skr. kėlinėti; iškėlinėti; pakėlinėti; perkėlinėti; prikėlinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
pakėlinėti — iter. dem. pakelti. 1. perkilnoti į kitą vietą: Tau teks šiandien gyvulius pakėlinėt Skr. 2. refl. kilti: Debesys ateina, vėjas paskėlinėja Aps. kėlinėti; iškėlinėti; pakėlinėti; perkėlinėti; prikėlinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
perkėlinėti — iter. dem. perkelti; perkilnoti į kitą vietą: Mačiau, Jonas gyvulius ant pūdymo perkėlinėjo Kt. kėlinėti; iškėlinėti; pakėlinėti; perkėlinėti; prikėlinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
prikėlinėti — iter. dem. prikelti. 1. iš numirusių kelti: Prikėlinėjo numirėlius srš. 2. refl. keltis iš lovos: Ryte kai prisikėlinėji, tai kolei išsikosti Str. kėlinėti; iškėlinėti; pakėlinėti; perkėlinėti; prikėlinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
